Lietuvių liaudies patarlė sako – žmogus be mokslo kaip namai be langų, todėl kas metus bręstantis nepriklausomas savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis Mėnuo Juodaragis vis didesnę savo programos dalį skiria turtingo mūsų krašto paveldo, žmogaus sąsajų su tradicija bei kultūrinių sąryšių pažinimui. Į XIX-tojo festivalio Kino ir paskaitų palapinę, kaip į namus, rinksis žymiausi įvairių Lietuvos ir Europos kultūros sričių tyrinėtojai, kurių šiemet – kaip niekad gausu! Dalis paskaitų vyks ir prie didžiojo Dūburio Ąžuolo. Paskaitų šeimininkai svetingai atskleis festivalio temų gelmes, pasidalins savo atradimais ir kartus su Jumis mėgins atsakyti esminį klausimą, – kas iš tikrųjų yra Namai?

MJR XIX paskaitų programa parengta kartu su Prigimtinės kultūros institutu, kurio vadovams ir lektoriams nuoširdžiai dėkojame. 


Paskaitų laikus rasite čia, o šiame puslapyje supažindiname su lektoriais ir temomis:

 

~~~~~~~ PENKTADIENIS ~~~~~~~


 

Žiniuonis Gytis GRUZDAS
Antazavės krašto istorinės praeities pagrindiniai bruožai 

Kultūrinių renginių organizatorius Antazavėje, mėgėjų teatro kolektyvo vadovas Gytis Gruzdas papasakos apie unikalią vietovę, kurioje šiemet įsikuria Mėnuo Juodaragis. Antazavės vardas pirmą kartą paminėtas jau 1373 m. Livonijos kronikoje, dvaras ir bažnytkaimis įkurtas grafų Pliaterių iniciatyva ant Zalvio ežero kranto. Žiniuonis ir krašto istorijos žinovas Gytis Gruzdas paskaitoje apžvelgs įvairius istorinius laikotarpius ir sieks sudaryti bendrą informacinį, istorinį, kultūrinį Antazavės krašto vaizdą.

     

 

Daiva SNARSKIENĖ
Kas gyvena mano namie?

Paskaitoje bus bandoma atsakyti į klausimą – kas yra namai? Ar mano namuose lieka vietos vorui, kurmiui, senam medžiui, varnalėšai, aitvarams ir dievams. Kaip ir kodėl kito pagarba gyvybei, kaip ją puoselėti šiandien.

     

 

Doc. dr. Aistė ANDRIUŠYTĖ (Prigimtinės kultūros institutas)
Senųjų kaimo sodybų jaukumas – iš kur tai?

Senosios kaimo sodybos – tarsi savaimingos lietuviško kraštovaizdžio dalys. Kaip tai padarė senieji statytojai, kad ir iš išorės gražu, ir viduje jauku? Ar įmanoma tai apčiuopti ir pakartoti? Ar reikia? Kurie iš seniau taikytų kompozicinių dėsnių tiktų ir šiandien?

     

 

Dr. Vykintas VAITKEVIČIUS (Prigimtinės kultūros institutas)
Šventovė senovės lietuvio namuose

Paskaita skirta senovės lietuvio namų ir sodybos tyrinėjimams. Joje bendrinami archeologiniai, iš dalies istoriniai ir etnologiniai duomenys, siekiama kasdienybės pasaulyje apčiuopti tai, kas liudija šventumą, nurodo jo vietą, tam tikra dalimi kilmę ir pobūdį; ieškoma sąsajų su šiuolaikine lietuvių kultūra. Be to, baltiškai medžiagai geriau suprasti, paskaitoje pasitelkiami kitų šalių tyrėjų duomenys.

     

 

Dr. Daiva VAITKEVIČIENĖ (Prigimtinės kultūros institutas)
Lietuvių namų dievai: Gabija ir Žemėpatis

Namai senojoje lietuvių kultūroje laikyti šventa vieta. Giliai sąmonėje buvo įsišaknijęs įsitikinimas, kad namai turi kažką dieviška. Paskutiniais šimtmečiais tokia samprata gyvavo kaip tikėjimas ugnies ir duonos šventumu, o iki XVII−XVIII amžiaus namuose lietuviai įkurdindavo dievus, iš kurių svarbiausieji – Gabija, namų židinio ugnies deivė, ir Žemėpatis – sodybos žemės dievas. Paskaitoje bus aiškinama, kuom ypatingi šie dievai, kaip žmonės su jais palaikydavo ryšį ir koks šių dievų santykis su kitais baltų dievais.

 

~~~~~~~ ŠEŠTADIENIS ~~~~~~~



 

Doc. dr. Donatas BRANDIŠAUSKAS.
Mobilūs namai: Sibiro ir Š. Amerikos klajoklių erdvės suvokimas ir įsivietinimo sampratos

Pranešime bus atskleisti klajoklių medžiotojų ir elnių augintojų tautų erdvės suvokimai ir namų sampratos. Rytų Sibiro ir Šiaurės Amerikos autochtonų bendruomenių etnografinėmis atvejo studijomis iliustruojama, kaip asmeninės žmonių patirtys, kasdieninės jų veiklos, sakytinės praktikos bei būsto simbolikos gali padėti suprasti jų įsivietinimą kraštovaizdyje.

     

 

Agnė ŠKUDIENĖ
Ką Laima veikė pirtyje 

Pirtis – tokia namų aplinkos vieta, kurioje buvo ne tik prausiamasi, bet ir bendraujama, gydoma, dirbama. Buvo tikima, kad joje gyvena įvairios dievybės. Laima – viena iš jų. Kodėl „griūvant krosniai“ moterys šaukdavosi Laimos? Kaip ji padėjo praeiti „kaulo vartus“? Ar mėgo alų? Kodėl jos prakaitas šaltas? Kam ji audė marškinius? – atsakymų ieškos akušerė, edukologė, VšĮ "Švelnioji akušerija" steigėja Agnė Škudienė.

     

 

Dr. Rasa BERTAŠIŪTĖ
Valstiečio namų samprata

Senieji tradiciniai namai kaime – sodyba – tarsi maža karalystė, kur kiekvienas žmogus ir daiktas svarbus, turintis vietą ir paskirtį, kur visi susaistyti tarpusavio ryšiais į vientisą darbią ekosistemą. Kas nutinka kai miesto kultūros žmogus, turintis kitokį supratimą, įpročius ir prioritetus, patenka į kaimo aplinką, kaip keičiasi namai: jų pavidalai, ryšiai su aplinka, reikšmės ir simboliai? Ką svarbiau saugoti ir puoselėti – paveldą ar tradiciją? Ir kodėl verta suprasti, pajausti ir kažką saugoti...? Dr. Rasa Bertašiūtė yra žymi etnoarchitektūros žinovė, architektė, menotyrininkė.

     

 

Dr. Dainius RAZAUSKAS
Kūnas – sielos namai

Namas tradicijoje būdingai prilyginamas žmogui, kaip štai mįslėje: Akmens kojos, medžio liemuo, stiklo akys, šiaudų kepurė. Namas – tai savotiškas žmogaus išorinis kūnas (kaip ir drabužis, apdaras), kuriame jis pats yra namų siela. Ir atvirkščiai: kūnas gali būti suprantamas kaip žmogaus vidinis namas, jo sielos namai, kuriuose ji gyvena. Pradžioj įsikuria juose, juos plečia, prižiūri, o galiausiai palieka ir išsikrausto kažkur kitur, ir sielos apleisti namai neišvengiamai sugriūva (kaip sudrimba prarasdamas pavidalą nusivilktas drabužis). Bet galimas daiktas, tai tebuvo laikinas sielos būstas – lyg viešbutis, poilsio namai, ligoninė ar kalėjimas, – kuriame kažkiek pabuvusi siela pagaliau ištrūksta ir iškeliauja į savo tikruosius Namus. (Foto Vlado Braziūno.)

     

 

Dr. Giedrė ŠMITIENĖ (Prigimtinės kultūros institutas)
Apie patogų gyvenimą

Remiantis lauko tyrimais bus kalbama apie kelias sodybas. Jos išsiskiria susiklostymu pagal gyvenančiųjų kūnus, pagal jų veiksmus, viskas jose paranku ir patogu. Gilinimasi į galimybes kurti gyvenimą taikantis, derinantis prie aplinkos. Atskleidžiamas jutiminis (estezinis) gyvenimo būdas.

     

 

Dr. Aušra ŽIČKIENĖ (Prigimtinės kultūros institutas)
Savos vietos kintančiame dainų pasaulyje

Senoji tradicinė žemdirbiškosios kultūros daina yra vietinė, ją kildina žemė, šeima ir bendruomenė. Kiekviena tradicinė daina išaugusi iš savos vietos kasdienybės, apskliaustos ciklinio laiko ritualais. Tačiau šiandien viskas pasikeitę. Vietoje nebegimsta vietinės dainos – tos, kurios tęsia archetipinį laiką. Ir vis dėlto daina, kylanti ne iš vietos dvasios, mėgina ją sukurti, įpūsti iš naujo, įamžinti, neleisti išnykti. Vietos yra nuolat iš naujo „įdaininamos“.

     

 
Dr. Jurga SADAUSKIENĖ (Prigimtinės kultūros institutas)

Iš folkloro šaltinių: lietuvių ugdymo kultūra XIX a.- XX a. pradžioje

Apie buvusią prieš šimtmetį ar daugiau lietuvių ugdymo kultūrą dažniausiai sprendžiame iš savo tėvų, senelių, giminių pasakojimų, jų elgsenos. Nė nesusimąstome, ar savos giminės, šeimos ugdymo kultūra daug skyrėsi nuo aplinkinių, ar keitėsi mainantis epochoms. Greičiausiai nepagalvojam, kad Lietuvoje galėjo būti kas panašaus į regioninę, kaimietišką, miestietišką, bajorišką, tautišką ar dar kokią kitokią ugdymo kultūrą. Pranešime bus siekiama punktyriškai nužymėti tradicinės kaimietiškos pedagogikos aspektus, būdingus XIX a. – XX a. pirmai pusei, kuriuos atskleidžia tautosakos medžiaga bei kai kurie papročiai. Apie šios tradicinės pedagogikos brandumą bei aktualumą pranešime svarstoma remiantis archyvine rankraštine medžiaga, amžininkų atsiminimais bei tradicinės kultūros studijomis.

     

 
Dr. Vytautas TUMĖNAS

Tradicinės lietuvių sodybos puošybos simbolika

Istorijos instituto etnologijos ir antropologijos skyriaus mokslo darbuotojas savo pranešime nagrinės lietuvių tradicinių trobesių eksterjero ir interjero puošybos pagrindinių elementų formų įvairovę, tipus ir simboliką. Atskleis platesnį ornamento taikymą liaudies dailėje, tarpkultūrines sąsajas, mitologinį kontekstą.
     

 

Mija Džeinara UBARTIENĖ
Neolito laikų šventyklos – Deivės motinos apeiginės uolos aukojimų salės – žmonijos pirmieji namai

Šiame unikaliame antropologiniame medžiagos pristatyme panagrinėsime, kiek aukščiausio lygio Deivės-Motinos kultai išliko išrėžę ne tik penkių šventyklų uolas, bet ir visą kalbinį-apeiginį dabarties žmoniu paveldą, kokie buvo Žmogaus pirmieji namai ir kaip funkcionavo sakrali jungtis: nedaloma gamta – Aukščiausių Aukojimų Salės – žmogiskojo gyvenimo virsmai (mirtis, vaikystė, jaunystė, branda, senatvė, mirtis). Remdamasi ekspedicijų medžiaga iš Mongolijos šventviečių ir istorinės Kalhidos (šiuolaikinė Gruzijos teritorija), pasakos Tibeto ir mongolų medicinos praktikė, žolininkė, įvairių netradicinių technikų žinovė, menininkė ir be galo charizmatiška moteris Mija Džeinara Ubartienė.

     

 

Vida SNIEČKUVIENĖ
Sodų karalystė

Antano ir Jono Juškų muziejaus muziejininkė, tautodailininkė supažindins su paslaptingu SODŲ pasauliu, kuris yra daug daugiau nei tik interjero puošybos detalė. Rišti sodus žmonės pradėjo labai seniai. Pasaulis kito, daug kas išnyko negrįžtamai, o sodai vis dar sukasi virš mūsų galvų ir stebina, džiugina, ramina... Tereikia juos pamatyti, pajusti... ir pamėginti sukurti savo GYVENIMO SODĄ.

 

~~~~~~~ SEKMADIENIS ~~~~~~~


 

Inga JUODKŪNĖ
Namai mūsų kūne ir prote

Psichologė ir koučingo specialistė supažindins su dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) praktikomis. Kaip susikurti jaukius, ramius namus savame kūne ir prote. Kokiais būdais galime kiekvieną dieną gyventi harmonijoje arba išlaikyti/atstatyti vidinį balansą? Įsisąmoninimu grįstos psichologijos (ang. mindfulness) praktikos visame pasaulyje sparčiai populiarėja dėl savo paprastumo, efektyvumo ir lengvo pritaikymo. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos pagrįstos moksliniais tyrimais bei kognityvine – elgesio psichoterapija, o pačios metodo šaknys slypi budistinėse meditacijose. Patirtinėje paskaitoje mokysimės pagrindinių dėmesingo įsisąmoninimo būdų ir jų taikymo kasdienybėje.

     

 


S​aulius Sakalas
MANO medinis namas

Kam mums tie namai? Namai, kaip nebylūs gyvenimų pasakotojai ir mūsų mokytojai. Ar verta palikti – negriauti, suprasti ir atkartoti? Naudoti savas – tradicines, natūralias medžiagas?​ Namas, kaip rūbas, o savi marškiniai arčiausiai kūno. Apie pasirinkimą: ekologišką – tradicinį, darnų-autentišką... Medžiagos, technologijos, požiūris... Apie priežiūrą, rūpestį ir grąžą... Namas turi namo kainą. Apie statybų kainas atvirai.
     

 

Vytenis JANKAUSKAS (Fizinės gerovės meistrai)
Laikysenos svarba mūsų savijautai

Paskaitoje kalbėsime apie abipusį žmogaus laikysenos ir jo savijautos ryšį. Naudodami gyvus pavyzdžius aiškinsimės, kokią įtaką mūsų kvėpavimui, judėjimo biomechanikai, audiniams ir organams daro kūno pozicija. Kaip atpažinti ir išvengti tolimesnių stuburo pakitimų, kokie pavojai slypi kasdienėje darbinėje aplinkoje. Sužinosime daugiau apie savo kūną ir pasisemsime įkvėpimo keisti įsisenėjusius judėjimo įpročius. Paskaitą veda Kineziterapeutas, gydomojo masažo specialistas.

   

 


 

Ivars LOGINS (Latgalija)
Stogo lėkiai Latvijoje, Latgalijos ir Kuržemės regionų tradicija

Jau žiloje senovėje žmonėms buvo svarbi savo namų apsauga ir palaiminimas. Dėl to buvo naudojami įvairūs apsaugos ženklai. Vienas iš jų – stogo lėkiai. Šie ženklai buvo statomi gyvenamųjų ir ūkinių pastatų stogo kraigo galuose. Stogo lėkiai (vadinami ir žirgeliais, gaidžiais, Latvijoje kartais net ožiais arba gervelėms), buvo paplitę Latvijos vakaruose – Kuržemėje ir rytuose – Latgaloje. Stogo lėkiuose susijungia senas apsaugos ženklas – įstrižasis kryžius – ir vaisingumo simbolis – Jumis. Stogo lėkiuose vaizduojamos įvairų gyvūnų, paukščių ir gyvačių galvos kaip ir dangaus šviesulys – Mėnuo. Paskaitoje pristatoma gausi vizualinė medžiaga. Pasakoja žymus latgalis kraštotyrininkas Ivars Logins.

   
 

 
Evaldas BABENSKAS
Rytų Lietuvos pilkapių kultūra vikinginiame laikotarpyje (IX-XI a.)

Šią archeologinę kultūrą tyrinėtojai linkę sieti su Lietuvių gentimi. Nuo XI a. pradžios Lietuvos vardas pradėtas minėti rašytiniuose šaltiniuose. Kaip atrodė Lietuvos žmonės IX-XI a., kuo jų materialinė kultūra ir laidojimo papročiai skyrėsi nuo kaimyninių genčių? Tai atskleis archeologas, juvelyras ir žymios muzikinės grupės Obtest įkūrėjas.

 

~~~~~~~ Paskaitos prie Ąžuolo ~~~~~~~


  Gražina KADŽYTĖ
Namų raiškos ir apsaugos ženklai bei priemonės paprotinėje kultūroje


Kaip atpažinti lietuvių sodybas Rusijos Užvolgio ar Sibiro kaimuose? Ką savam krašte iš namų išmetam, o svetur nublokšti nostalgiškai saugom? Ko gero, tik išmokęs pasistatyti namus, žmogus pasijuto drąsus ir saugus, galintis pasislėpti nuo aplinkos piktųjų jėgų. Tačiau ir namus reikia ginti, saugoti, kad juos išlaikytum. Ką reiškia mūsų paprotinės kultūros raidoje verba, margutis, vainikai, žolynai, šventinta duona ir vanduo? O kaip dėl Kalėdų eglutės? Ar raidės KMB iš tiesų reiškia vardus? Ko jau nebepadarome švęsdami vasarvidžio metą? Tradicinio kalendoriaus ratas kupinas mistiškų ženklų, kurių vienus pamiršome, kitus išlaikome, bet ar tikrai suprasdami kam ir kodėl tai darome? – apie visa tai kalbės garsi etnologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja ir žurnalistė Gražina Kadžytė.
     

 

 

 

Architektas Audrys KARALIUS (Pagerinimo fondas)
NAMAI: ašys, prasmės ir atramos 


Senelis Le Corbusier buvo neteisus ir suklaidino pasaulį, sako architektas ir urbanistinis antropologas Audrys Karalius. Jis aptars, kaip Le Corbusier leftistinė doktrina „Namas – tai mašina gyventi“ tapo mada ir kaip paveikė būsto architektūrą bei gyvenimo būdą. Taip pat architektas dalinsis įžvalgomis, kaip, kodėl ir dėl ko verta išsivaduoti iš korbiuzjerizuotos architektūrinės ideologijos ir kurti šiuolaikinius Namus, remiantis lietuviška tradicine samprata.

     

 

Dr. Artūras DABKEVIČIUS (nuotraukoje), Arūnas ŽABALIŪNAS 
Senųjų šventviečių energetinis dėmuo. Galios ir geopatogeninės zonos bei jų poveikis žmogui  

Šventvietės ir galios vietos nuo seno buvo naudojamos įvairių apeigų ir ritualų atlikimui, energijos pasikrovimui, bendravimui su dievais. Artūras Dabkevičius ir Arūnas Žabaliūnas jau daug metų tyrinėja senąsias šventvietes, alkus, šaltinius energetiniu požiūriu ir padės klausytojams suprasti, koks yra galios ir geopatogeninių zonų poveikis žmogui, neigiama įtaka savijautai. Kaip visas šias žinias šiandien galima panaudoti praktiškai?

 

 

MJR XIX Bičiuliai