PASKAITOS
Ką matysime – ką girdėsime – ką pažinsime – kaip šėlsime?
Juodaragio Žinių palapinėje švies ir liepsnos pasakojimai, susiję su pačia magiškiausia ir sakraliausia Gamtos ir kultūros dalimi – Ugnimi, taip pat kitomis baltų kultūrai reikšmingomis temomis. Savo unikaliais tyrimais, įžvalgomis bei žiniomis dalinsis galingas būrys žymių mokslo žmonių, gamtosaugininkų, etnografų, patyrusių praktikų.
Kviečiame dalyvauti ir augti dvasia – Žinių palapinė Jūsų lauks sklidina paskaitų, pranešimų, filmų, patirčių, atradimų, diskusijų, klausimų ir atsakymų – kurkime Ugnį drauge!
:::::::::: VIII.24 – KETVIRTADIENIS ::::::::::
Antazavės kraštas istorijos vingiuose: dvaras, parapija, bendruomenė. Laimonas Abarius
MJR programą tradiciškai pradedame dėmesiu vietovei – vietinio istoriko pasakojimas apie Antazavės apylinkes, jos istoriją ir raidą. Žinios ir įdomybės, kurių nerasite internete.
:::::::::: VIII.25 – PENKTADIENIS ::::::::::
Amžinoji Ugnis lietuvių papročiuose Virginijus Kašinskas
Lietuvių prigimtinės kultūros bei mitologijos tyrinėtojas, tapytojas Virginijus Kašinskas teigia, kad lietuviai neatsitiktinai vadinami Ugnies garbintojais. Lietuviai nuo seno Ugnies dėka ir pagalba išgyvena ir išsaugo savo gyvybę, Ugnies pagalba bendraujama su Dievu, Ugnimi apsivalo, per Ugnį ir su Ugnimi mirusiojo vėlė keliauja į Anapilį. Visuose asmeninėse, šeimos ir bendruomenės apeigose dalyvauja Ugnis.
Ugnies simbolika baltų ornamente. Dr. Vytautas Tumėnas
Menotyrininkas, etnologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras aptars lietuvių ir kitų baltų ornamento semantiką, susijusią su ugnimi. Atskleidžiama ženklų pavidalų ir reikšmių įvairovė, sietina su įvairiomis ugnies atmainomis: tiek žemės, tiek dangaus šviesulių, tiek apčiuopiamos, tiek dvasinės plotmės. Gvildenama jų simbolika sietina ir su gyvybingumu, ir su iškeliavimu amžinybėn. Aptariama ir tradicinių raštų raida nuo neolito Tripoljės civilizacijos Ukrainoje iki viduramžių bei mūsų dienų Baltijos šalyse ir Lietuvoje.
Ugnis Sibiro autochtonų kasdienybėje: sąveika su nežmogiškais asmenimis ir kraštovaizdžiu. Dr. Donatas Brandišauskas
Kultūros antropologas, socialinės antropologijos mokslų daktaras ilgamečių etnografinių tyrimų pagrindu Sibire papasakos, kaip klajokliai elnių augintojai ir medžiotojai sąveikauja su ugnimi savo praktinėje kasdienybėje. Ugnis yra būtina ne tik sušilti, pasigaminti maistą ar paruošti odinius drabužius, ji ypatingai svarbi palaikant mainų santykius su dvasiomis, naminiais elniais, laukiniais gyvūnais bei kraštovaizdžio vietomis. Sibiro taigoje ugnis yra nežmogiška būtybė kurią būtina gerbti ir su ja galima bendrauti.
Ugnies skulptūros menas. Eglė Valentė
Ši paskaita yra susitikimas su ugnies skulptūrų renginių Lietuvoje pradininke , etnologe Egle Valente. Ji dalinsis 30-ties metų ugnies misterijų kūrybos patirtimi, aptars ugninių simbolių svarbą įvairiose šventėse, pasakos apie ugnies skulptūrų meno raidą Lietuvoje, šios meno rūšies ištakas mūsų krašte ir užsienyje.
Pokalbis-pasakojimas apie Amžinosios ugnies kūrenimą prie Šatrijos. Šatrijos Ugnies sergėtojai
Jau 5 metus prie Šatrijos kalno Žemaitijoje nenutrūkstamai kūrenama ugnis. Kaip ir kodėl tai prasidėjo, kokie suvokimai aplanko ir kokie praktiniai iššūkiai kyla - savo mintimis pasidalins patys Ugnies sergėtojai.
Nuprausti ugnimi: kodėl pirtis daro žmones laimingus? Birutė Masiliauskienė
Prausimosi pirtyje tradicija tūkstantmečius žinoma daugeliui pasaulio kultūrų. Šiuolaikiniams žmonėms higieninė jos funkcija jau beveik prarado prasmę, tačiau pirčių populiarumas XXI a. tik auga. Ugnies ir vandens sąjungoje gimęs garas sukuria magiškos transformacijos erdvę, iš kurios išeiname atgimę ir laimingesni. Kodėl? Pasakoja žymi pirtininkė, Profesionalių pirtininkų asociacijos vadovė, keletos knygų autorė Birutė Masiliauskienė.
:::: BURTŲ DIRBTUVĖSE Kaukų saloje ::::
Sakmė apie Sovijų. Audrius Kasperavičius
Sakmė apie Sovijų – mitas, pagrindžiantis mirusiųjų deginimo paprotį. Kremacija baltų žemėse žinoma daugiau nei 2500 metų. Kodėl mirusiųjų kūnai buvo atiduodami ugniai? Per stebuklą iki šių dienų išlikęs mitinis pasakojimas apie kremacijos ritualo pradininką Sovijų atskleidžia svarbią užduotį, kurią anų laikų visuomenė skyrė ugniai. Paskaitą - pokalbį ves menininkas Audrius Kasperavičius, dainų rinkinio "Vėlių vedlys" autorius.
The Alchemical Fire. Adam Ormes
Pasakojimas apie alcheminę Ugnį ir su ja susijusią magiją. Adam Ormes yra iš Londono į Lietuvą gyventi persikėlęs lektorius, hermeneutikos ir ezoterinių temų tyrinėtojas, muzikantas. Ugnis atlieka pagrindinį vaidmenį alchemijos mene - praktikoje, kuri sujungia senovės mitinę sąmonę ir šiuolaikinį analitinį mąstymą. Adam Ormes atskleis, kaip alcheminis požiūris į ugnį leidžia integruoti šiuos du mąstymo būdus ir rasti atsakymus į svarbiausius mūsų laikų klausimus. Paskaita vyks anglų kalba.
:::::::::: VIII.26– ŠEŠTADIENIS ::::::::::
Šalčio ir karščio praktikų įtaka kūnui + ledo vonia. Žilvinas Gruodis
Kvėpavimo fiziologijos, Oxygen Advantage ir Wim Hof metodų instruktorius supažindins su šalčio ir karščio praktikų poveikiu organizmui. Kodėl mums reikalingas grūdinimasis ir kokį gebėjimą žmogus turi “užkurti vidinę ugnį” ir sušildyti save iš vidaus. Paskaitos pabaigoje laukia praktinis patyrimas ledo vonioje. Trukmė 2 valandos.
Apie šventą ugnį ir dievą Agnį Indijos kultūroje. Prof. Audrius Beinorius
Ugnis Indijoje nuo pat seniausių laikų iki mūsų dienų turi ypatingą, sakralią reikšmę. Be jos neįsivaizduojami jokie religiniai ritualai, apeigos, šventės. Paskaitoje apžvelgsime ugnies vaidmenį religiniame hindų gyvenime, pamatines jos funkcijas ir prasmes. Taip pat aptarsime ir ugnies personifikaciją, dievą Agnį, kitas mitologines, kosmologines ir psichologines jos reikšmes. Paskaitos autorius yra religijotyrininkas, VU Indijos tyrimų centro vadovas, Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologijos ir budizmo studijų profesorius.
(Ne)pamiršta lietuvių tapatybė: ugnies kryžius. Prof. Vykintas Vaitkevičius
Archeologas, žymiausias dabartinis prigimtinės kultūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras papasakos apie naujausius archeologine, taip pat mitologine ir etnologine medžiaga paremtus ugnies kryžiaus (svastikos) tyrimus. Jie atskleidžia, kad šis ženklas yra neatsiejama XIII–XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės religijos bei kultūros, taigi ir lietuvių tautos tapatybės, dalis.
Šventa ugnis ir jos liežuviai Dr. Dainius Razauskas
Mitologija į pasaulį žiūri simboliškai, mitinį pasaulėvaizdį sudaro išorinio pasaulio reiškinių perkeltinės prasmės. Užtat ir šventa ugnis – tai ne fizinis daiktas, o visos tos prasmės, kurias ugnis sužadina žmogaus vidiniame pasaulyje ir kurios susiaudžia į ištisą ugnies mitologiją. Šventa ugnis slypi už posakių „šviesus protas“, „širdies šiluma", „dvasinis užsidegimas“ ir daugybės kitų įprastų ir gal visai neįprastų metaforų, kuriomis, tarsi liepsnų liežuviais, ji nušviečia mums būties paslaptis. Gilus ir įkvepiantis pokalbis su MJR bendražygiu, kuris yra vienas žymiausiu Lietuvių mitologijos tyrinėtojas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras.
Baltų ugnies pasaulis. Dr. Daiva Vaitkevičienė
Ugnies šviesa sklinda iš baltų pasaulėžiūros gelmių – tai esminis kosmologinis elementas, sujungiantis žmones su dievais. Saulės ir Perkūno ugnys, Gabijai skirtas ugniakuras, ugninis ąžuolas, ugniažolės žolynas, – tai tik dalis ugnies raiškos, persmelkiančios baltų religinį pasaulį. Paskaitoje aptariami metaforiniai ugnies vaizdiniai ir jų mitologinės reikšmės. Paskaitą skaito lietuvių mitologijos tyrinėtoja, folkloristė, humanitarinių mokslų daktarė.
Ugnis namų erdvėje: kasdieninės ir šventos vietos. Dr. Aistė Andriušytė
Pranešime aptariama dvilypė namų ugnies paskirtis: buičiai ir šventumui. Ugnies vietos senosiose sodybose. Kas žinoma apie pagarbą namų ugniai iš ankstyvųjų šaltinių? Kaip keitėsi ugniakurų išsidėstymas ir santykis su ugnies šventumu kintant sodybos erdvėms, pastatų pavidalams? Kokios namų ugnies apeigų raiškos išliko iki šiol?
Miškai ir bendruomenės - apsauga ir tarpusavio santykis. Gyvo Žalio
Koks šiuolaikinis bendruomenių santykis su miškais? Ko galime pasimokyti, o ką jau pamiršome? Kaip galima suderinti miškų naudojimą su atsakinga gamtos apsauga ir įtraukti bei įgalinti bendruomenes, siekiant miškų išsaugojimo. Visa tai kartu su Jumis aptars asociacijos "Gyvo Žalio" kūrėjai.
:::::::::: VIII.27– SEKMADIENIS ::::::::::
Ką veikia Saulė visą dieną? Dr. Nijolė Laurinkienė
Etnologė, tautosakininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė pristatys savo naują knygą vaikams ir visai šeimai. Knygą „Saulė – dangaus karalienė” išleido leidykla Aukso žuvys.
Vėlinių laužų deginimo tradicijos Dzūkijoje. Dalia Blažulionytė
Mirusiųjų minėjimo papročiai ryškiausiai išliko Dzūkijoje. Čia vis dar kapinėse sukuriami Vėlinių laužai, suburiantys bendruomenę bendrai maldai, giesmei ir atminties perdavimui. Paskaitos metu, remiantis etnografine medžiaga, sukaupta Varėnos rajone, kalbėsime apie ugnies reikšmę mirusiųjų pagerbimo apeigose. Apie tai papasakos antropologė, dirbanti Dzūkijos nacionaliniame parke ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijoje.
Saulės amžius arba kuo tikėjo mūsų protėviai bronzos amžiuje. Roman Lubun
Kas yra saulės kultas? Kur ir kada jis atsirado? Kada jis pasiekė pakilimą ir kada tapo nebeaktualus? Ištisus dešimtmečius viso pasaulio mokslininkai bandė įminti vadinamųjų saulės simbolių, pavaizduotų ant uolų, akmenų, keramikos ir ginklų, paslaptį. Europoje jie atsirado maždaug prieš 7000 metų, neolito laikotarpiu, kai žmonės tapo sėslūs ir pradėjo ūkininkauti. Ir maždaug po 3000 metų, kai žmonės atrado pirmųjų metalų gamybos technologiją, saulės simbolika pasiekė aukščiausią tašką ir virto Saulės kultu. Paskaitą skaito Ukrainos archeologas Romanas Liubūnas. Ukrainiečių ir anglų kalba.
