LECTURES
WHAT WILL WE SEE - WHAT WILL WE HEAR - WHAT WILL WE KNOW - HOW WILL WE REVEAL?
The MJR Knowledge Programme is more powerful and inspiring than ever this year! The theme of the festival, Dawn, also embodies the main goals of the lecture programme: to wake up, to be reborn, to (re)know. We invite all festival guests to awaken their curiosity, to draw strength not only from history or the legacy of their ancestors, but also to see phenomena and events in a new light, and to reflect on the past, the present, and the future with clear thoughts.
Famous scientists, historians, ethnographers, anthropologists, anthropologists, mythologists, practitioners and customary researchers will share their deep insights, knowledge and experiments at the Knowledge Tent. The Knowledge Tent is waiting for you, full of lectures, presentations, films, experiences, discoveries, discussions, questions and perhaps… enlightenment.
Gailė Austėja Šamborskytė’s lecture “Galių Šaknys: The Power of Music in Old Baltic Chants and Heavy Metal. How Does Music Empower the Audience?”—an ethnomusicological research presentation
and Aki Cederberg’s “Holy Europe” book release and presentation.
OTHER LECTURES ARE IN LITUANIAN LANGUAGE,
the subjects:
Meanings of songs about heavenly wedding – dr. Rokas Sinkevičius
Partisans’ vision of an independent Lituania – dr. Mindaugas Pocius
Dawn and Phosphorus, or maybe Venus? – Kostas Sabulis
The inner dawn – dr. Dainius Razauskas
Waiting for the dawn: interactions between humans and bears in the Siberian taiga – dr. Donatas Brandišauskas
The embodied light – from dawn to dawn – Rimas Kavaliauskas
Archaeology of symbols: ornamentation of spiral jewellery from the 13th-14th centuries – prof. Vykintas Vaitkevičius
Dawn – the forge of our national movement – dr. Tomas Balkelis
Links between dawn mythology and Baltic textile patterns – dr. Vytautas Tumėnas
The spiritualisation of the forest and the incarnation of the gods in the Baltic religion – dr. Daiva Vaitkevičienė
Death – the end or the beginning? An Indian perspective – prof. dr. Audrius Beinorius
Labyrinths of world music – dr. Eirimas Velička
Between the Earth and the sky – Aušrinė: a light, a mythical creature or a goddess? – Jonas Vaiškūnas
Reflections of the ancient worldview in the Akmenė region – Egidijus Jaraminas
Whats next, Juodaragis? – a discussion about past and future of Mėnuo Juodaragis phenomena.
:::::::::: VIII.22 – KETVIRTADIENIS ::::::::::
Dūburio apylinkės ankstyvuoju valstybingumo laikotarpiu ir Dūburio dvaro praeitis
– Šarūnas Subatavičius
Praeities paslapčių žinovas, istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius nukels mus į Duburio dvarą bei gretimas, Dūburio apylinkėse buvusias valdas - Avilius (kunigaikščių Giedraičių), Dusetas (Radvilų), Suvieką (didikų Astikų), Antalieptę (kunigaikščių Alšėniškių), Dusetas (leninė valda kunigaikščio Ivano Boriatinskio) bei papasakos apie netoliese buvusį pasienį su Livonija, ir ordinui priklausiusią Stelmužės pilį, apžvelgs kokia ir kaip buvo išsidėsčiusi žemėvalda XIV - XVI amžiais, ir paminės kristianizacijos procesus, kurie šiose apylinkėse buvo kiek lėtesni, tad senojo lietuvių tikėjimo užuomazgos čia išsilaikė pakankamai ilgai.
:::::::::: VIII.23 – PENKTADIENIS ::::::::::
Galių Šaknys. Stiprybės samprata senovės Baltų folkloro ir sunkiojo metalo žanruose – Gailė Austėja Šamborskytė (anglų kalba)
Vidinės audros jau daugelį amžių vienaip ar kitaip drumsčia kiekvieno iš mūsų gyvenimą, užgoždamos ryšį su gamta, istorija, prigimtimi ir vertybėmis. Dažnai pasiklystame, pamiršdami savo pačių stiprybės šaknis: kas esame, iš kur kilome ir kodėl egzistuojame. Siekdama atkurti šį miglotą ryšį ir įkvėpti jėgų, violončelininkė Gailė Austėja Šamborskytė aptars žmogaus ir jo stiprybės šaknis, jų svarbą senovės baltų pasaulėžiūroje bei gamtos vaidmenį formuojant stiprybės sampratą. Šios paskaitos muzikinį pavyzdį taip pat bus galima išgirsti ir vyksiančiame “Šaknys” grupės pasirodyme.
Dainų apie dangiškąsias vestuves prasmės – Dr. Rokas Sinkevičius
Kaip įmanoma perskaityti ir suprasti latvių mitologinių dainų apie dangiškąsias vestuves motyvus (Mėnesis skaičiuodamas neranda Auseklio, Perkūnas atjodamas trenkia į medį, krauju apšlakstomi drabužiai)? Kokie personažų vaidmenys ir tarpusavio ryšiai? Ar turime dainų siužete ieškoti vientiso pasakojimo? Į šias mitologines dainas, kurių motyvai dalinai atkartojami ir M. L. Rėzos paskelbtoje dainoje apie Aušrinės vestuves, mokslininkas, mitologijos tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras vienu metu pažvelgs iš tautosakinės (ieškant bendrų vaizdinių, metaforų ir formulių), paprotinės (personažus vertinant kaip šeimos ir vestuvinius modelius) ir mitologinės (išgryninant galimus mitinio pasaulėvaizdžio atspindžius) perspektyvų.
Partizanų nepriklausomos Lietuvos valstybės vizija – Dr. Mindaugas Pocius
Kaip partizanai atsiminė ir vertino gyvenimą Lietuvos Respublikoje? Kokia buvo partizanų ateities nepriklausomos Lietuvos valstybės vizija, vaizdinys? Koks turėjo būti suprojektuotos būsimos valstybės politinis, socialinis ir ekonominis modelis? Kokie ateities valstybės vidinės sandaros pagrindiniai dėmenys ir principai? Šie klausimai bus nagrinėjami istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Mindaugo Pociaus paskaitoje.
Aušrinė ir Fosforas, o gal Venera? – Kostas Sabulis
Astrofizikas nagrinės kas ta Aušrinė (ir/ar Vakarė) žvaigždė, taip dažnai identifikuojama kaip neatpažintas skraidantis objektas, kaip keitėsi žmonijos istorijos susietos su šiuo dangaus kūnu, kuo jis buvo svarbus mūsų supratimui apie danguje stebimą šviesulių judėjimą. Pradėsime nuo mitologinio aspekto, legendų sietų su šiuo objektu, pereisime iki modernaus supratimo apie planetą Venerą ir grįšime jau prie šiandieninių mitų apie šį šviesulį. Pasikalbėsime apie viską: astronomiją, istoriją, mitologiją ir fantastiką. Iš pasakojimo galite tikėtis faktų, spėjimų, ne visai tradicinių įžvalgų ir šiek tiek juokų. Pranešimo autorius Kostas Sabulis yra ilgametis MJR Genties narys.
Vidinė aušra – Dr. Dainius Razauskas
Bet koks išorinio pasaulio reiškinys gali tapti atitinkamo vidinio pasaulio reiškinio metafora. Ypač tai pasakytina apie didžiuosius gamtos reiškinius, kaip audra – giedra, lietus – sausra, žiema – vasara, diena – naktis ir t.t. Tarp jų, žinoma, ir aušra. XIX a. Lietuvą iš mirtino miego prikėlusio leidinio pavadinimas “Aušra” – irgi iš dalies vidinio nušvitimo metafora, nes tautinį prisikėlimą vis tiek sudaro tautos žmonių vidinis prisikėlimas, vidinė „aušra“. Tačiau aušra gali būti ir giliausio dvasinio, jau visai nebe tautinio Nušvitimo metafora, įvairiose tradicijose išties pasitelkiama Nubudimui iš šio pasaulio sapno perteikti. Taigi kartu su mitologijos tyrinėtoju, religijotyrininku, rašytoju, vertėju, humanitarinių mokslų daktaru Dainiumi Razausku nagrinėsime tris aušras, arba tris aušros lygmenis – fizinį, socialinį ir dvasinį, kuriuose tas pats reiškinys atskleidžia vis gilesnę prasmę.
Laukiantys aušros: žmonių ir meškų sąveikos Sibiro taigoje – Dr. Donatas Brandišauskas
Kultūros antropologas, socialinės antropologijos mokslų daktaras savo ilgamečių atropologinių tyrimų pagrindu papasakos, kaip taigos klajokliai kasdienybėje sąveikauja su lokiais. Remiantis ilgalaikiais etnografiniais tyrimais tarp elnių augintojų ir medžiotojų Sibire, mokslininkas atskleis, kaip žmonės ir lokiai kuria kaimyniškus santykius pagrįstus abipusiu pažinojimu, pagarba ir ekosemiotine komunikacija. Šių sutarimų su lokiais nepaisymas pranešimo autoriui lėmė vieną nutikimą taigoje beauštant…
Įkūnyta šviesa – nuo aušros iki aušros – Rimas Kavaliauskas
Fotografas Rimas Kavaliauskas apžvelgs žmonijos pastangas „pagauti“ šviesą – nuo Antikos filosofijos aušros iki dirbtinio intelekto epochos aušros. Kalbėsime apie Platoną, Venecijos stiklo gamybą, Leonardo da Vinci atradimus, Renesanso dailininkų gudrybes, fotografijos atradimą, impresionizmą, piktorialistus, juostinę fotografiją - iki pat paskutinių dienų technologijų. Kalbėsime apie emocijas ir konfliktus, kurie per trumpą fotografijos istoriją kilo tarp fotografų bei dailininkų, o vėliau – ir tarp pačių fotografų. Apie fundamentalius regėjimo fiziologijos atradimus. Šviesą ir spalvą. Fotografijos filosofiją. Galiausiai pabandysime atsakyti į klausimą – kas šiandien sudaro fotografijos vertę ir į ką reiktų investuoti besidomintiems fotografija. Paskaitoje bus pateikiamas įvairiapusis žvilgsnis į šviesą: evoliucionisto, neurofiziologo, menotyrininko, filosofo, psichoterapeuto bei fotografijos praktiko.
:::::::::: VIII.24 – ŠEŠTADIENIS ::::::::::
Simbolių archeologija: XIII-XIV a. įvijų ornamentas – Prof. Vykintas Vaitkevičius
2014 m. LDK Valdovų rūmuose buvo surasti unikalūs XIII a. antros pusės mediniai dirbiniai, sudėti į buvusio svirno aruodą. Tapo galutinai aišku, kad Vilniaus, Kernavės, Trakų ir daugelis kitų XIII–XIV a. archeologinių vietovių priklauso vienam iki krikščionybės įvedimo susiklosčiusiam kultūriniam horizontui, kurį privalu kruopščiai tirti. Šis pranešimas skirtas įvijai -- vienam iš labiausiai minėtu laikotarpiu Lietuvoje paplitusių ženklų. Universalus spiralės simbolis nuėjo kelių tūkstančių metų kelią, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įgijo savitų bruožų. Apie juos festivalio Žinių palapinėje plačiai pasakos ir apžvelgs archeologas, žymiausias dabartinis prigimtinės kultūros tyrinėtojas, profesorius Vykintas Vaitkevičius.
Aušra – mūsų tautinio sąjūdžio kalvė – Dr. Tomas Balkelis
Ką mums šiandien reiškia “Aušra”? Ką naujo galime pasakyti apie aušrininkus? Paskaitoje istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Tomas Balkelis aptars aušrininkų įvaizdį Lietuvos visuomenėje bei jų vaidmenį kuriant moderniąją lietuvių tapatybę. Apžvelgsime naujos jų veiklos tyrimų perspektyvas, kurias pasitelkus “Aušros” vaidmenį galima pristatyti jaunosioms lietuvių kartoms.
Aušros mitologijos sąsajos su baltų tekstilės raštais – Dr. Vytautas Tumėnas
Menotyrininkas, etnologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras paskaitoje apžvelgs baltų ir kaimynų tekstilės raštų ir jų įvardijimų sąsajas su Aušros mitiniais-poetiniais įvaizdžiais bei mitologija. Nagrinėsime liaudies dailės, tautosakos, papročių, archeologijos ir mitologijos duomenis. Atskleidžiamos turtingos su Aušra archetipų sąsajos su platesniu indoeuropiečių kultūrų kontekstu.
Miško į(si)dvasinimas ir dievų įsikūnijimas baltų religijoje – Dr. Daiva Vaitkevičienė
Mitologė, užkalbėjimų tradicijos tyrinėtoja, viena iš Prigimtinės kultūros instituto steigėjų paskaitoje atskleis medžiagiškumo ir dvasiškumo santykį baltiškoje miško sampratoje. Ši santykis aiškintinas kaip abipusis procesas, kurio metu miško dvasinė prigimtis reiškiasi miško dievybių pavidalu, o dievai įsikūnija į miško augalus ir gyvūnus.
Mirtis – pabaiga ar pradžia? Indiška perspektyva – Prof. Audrius Beinorius
Tyrimai liudija, jog moderniose visuomenėse mirties itin bijoma, ji tapo kažkuo gėdingu bei draudžiamu. Bet ar mirtis reiškia visa ko pabaigą ar tėra nauja pradžia? Ikonografine medžiaga gausiai iliustruotoje paskaitoje bus aptariama mirties ir anapusybės samprata Indijos religinėje kultūroje. Kaip Indijoje priimama mirties neišvengiamybė, kas jos metu vyksta su žmogumi, kokie atliekami mirties ritualai bei sakramentai? Kaip suvokiama anapusybė hindų kosmologijoje akcentuojančioje atgimimo cikliškumą? Kaip persikūnijimo teorija sietina su Indijoje išplėtotu protėvių kultu ir jiems skirtais įvairiais ritualais? Paskaitos autorius - žymus religijotyrininkas, VU Indijos tyrimų centras vadovas, Azijos ir translultūrinių studijų instituto indologijos ir budizmo studijų profesorius.
Pasaulio muzikos labirintai: nuo folkloro iki džiazo ir roko – Dr. Eirimas Velička
Kodėl kitų žemynų ir kultūrų muzika XIX a. Vakarų kompozitoriams atrodė primityvi ir bjauri? Kaip šis požiūris XX a. pradžioje ėmė keistis? Kokią įtaką pasaulio Pasaulio kultūrų muzika (World Music) padarė akademinės, džazo, roko, elektroninės muzikos raidai? Į muzikinę kelionę Pasaulio muzikos labirintais leisimės su muzikologu Eirimu Velička. Paskaitos metu klausysimės unikalių Pasaulio muzikos įrašų, juos nagrinėsime, gretinsime su klasikinės, džiazo, roko, techno muzikos pavyzdžiais. Skambės Nusrato Fateh Ali Khano, L. Shankaro, G. Harrisono, Alice Coltrane, Trilok Gurtu ir kitų kūrėjų muzika.
Holy Europe – knygos pristatynas – Aki Cederberg (anglų k.)
Knygoje „Holy Europe“ autorius Aki Cederberg tyrinėja įvairias Europos šventvietes ir dvasines tradicijas. Nuo ikikrikščioniškųjų germanų ir Pabaltijo peizažų, Pietų Prancūzijos ir Pirėnų kalnų erezijų, keltiberų paveldo Ispanijoje, šiuolaikinių pagoniškųjų italų poetų ir paslaptingųjų hermetinių sodų Portugalijoje iki gyvųjų tradicijų rašytojo gimtojoje šiaurinėje Suomijoje. Šventa yra tikrovę pranokstanti būtis ir mitopoetinė, simbolizmu paremta istorija, kuria grindžiama kultūra. Šventvietės yra transcendencijos vartai, kur sakralumas ir numinoziškumas atsiskleidžia tiesiogiai. Tokioms vietoms priskiriamos natūralios šventvietės, protėvių žemės, šventyklos ir bažnyčios, taip pat kai kurie šių laikų statiniai. Šiuolaikinėje sekuliarioje Europoje šventumas iš dalies pamirštas, bet jis vis dar tebėra mūsų kultūros ir dvasinio pasaulio centre, tiesa, nesąmoningai. „Holy Europe“ – tai pasakojimas apie nenutrūkstantį žygį į šį centrą. Aki Cederberg yra suomių autorius, vedantis apeigas pagal suomių dvasines tradicijas. Jis yra žurnalo „Porvoon kipinä“, orientuoto į ezoteriką, istoriją ir kultūrą, vyriausiasis redaktorius. Festivalyje Aki Cederberg pristatys knygą „Holy Europe“, kurią prieš pat renginį išleido „Arcana Europa“.
:::::::::: VIII.25 – SEKMADIENIS ::::::::::
Tarp žemės ir dangaus: Aušrinė – šviesulys, mitinė būtybė ar deivė? – Jonas Vaiškūnas
Etnoastronomas, fizikas, muziejininkas ir kultūrologas pasakos apie Aušrinę, ryškiausią ryto ir vakaro žvaigždę mitiniame lietuvių pasaulėvaizdyje. Kokias mintis ir vaizdinius mūsų protėviai siejo su šiuo šviesuliu? Koks Aušrinės vaidmuo senojoje Lietuvių kosmologijoje bei religijoje ir šiuolaikinėje lietuviškoje kultūroje? Pabandysime grįžti nuo dangaus kūno prie jo žmogiškojo, žemiškojo vaizdinio, apčiuopti jo atspindį mūsų sielose.
Senosios pasaulėžiūros atšvaitai Akmenės krašte – Egidijus Jaraminas
Kraštotyrininkas ir archeologas pristatys tiek žinomas, tiek ir naujai atrastas baltiškas šventvietes Šiaurės Lietuvoje. Piliakalniai, šventkalniai, sietuvos, brastos, šaltiniai, akmenys, medžiai, pelkės, mitiniai keliai– visi šie mitologinį sluoksnį turintys objektai Egidijaus paskaitoje sužibs nauja (at)pažinimo šviesa. Kartu žengsime pasižvalgyti ir į Latvijos pusę.
Kas toliau, Juodaragi? – pokalbis apie MJR pabaigą ir tęstinumą
Daugelis festivalio gerbėjų žinią apie tai, kad 2024-aisiais vyks paskutinis „Mėnuo Juodaragis“, sutiko tarsi perkūną iš giedro dangaus. Bet visa, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Net ir toks amžinai jaunas reiškinys, kaip „Mėnuo Juodaragis“. Tai kas gi toliau, Juodargi? Kviečiame į atvirą bičiulišką pasikalbėjimą su rengėjais, Juodaragio bičiuliais, visada šalia buvusiais gentainiais. Apžvelgsime koks MJR buvo anksčiau ir kaip šis renginys vystėsi, kas skatina jo kaitą. Kokias galimas tęstinumo idėjas puoselėja organizatoriai, kokių pasiūlymų turi kūrėjai ir gerbėjai. Kokį Juodaragį ateityje norėtum matyti TU ir, svarbiausia, kuo galėtum prisidėti prie šio reiškinio tęsinio? Paskutinę festivalio dieną susitikime ir vieni kitus išgirskime!
