Menu
Baigiamasis Mėnuo Juodaragis bus nušviestas stebuklinga Aušros šviesa.
Nakties žvaigždėta skraistė nusileidžia, kylančios Saulės šviesa pradeda naują Dieną. Išbaigdamas savo ciklą Mėnuo Juodaragis tuo pačiu su viltimi žengia į naują Pradžią – Aušra pripildo pasaulį pasakiško grožio, idealizmo, švytinčio šventumo.
Aušra žymi išsipildymą bei naujo laiko pradžią, Gamtos rato kaitą. Tai ypatingai magiškas lūžio tarp nakties ir dienos laikas, kai Saulė dar nepakilusi, bet jos spinduliai jau skaidrina Dangaus skliautą, kuriame dar spindi Rytinė žvaigždė – Aušrinė. Kuomet žmogaus dvasia atgimsta ir prisipildo skaidriausio įkvėpimo naujiems sumanymams, svajonėms bei darbams.
Lietuvos istorijai Aušra yra esminis tautinio atgimimo vardas, dr. Jono Basanavičiaus 1883 m. Ragainėje pradėtas leisti laikraštis “Auszra” subūrė idealistų aušrininkų sąjūdį, įkvėpė šviesos nešėjus knygnešius ir atvedė į stebuklo išsipildymą – Lietuvos valstybės atkūrimą.
Lietuviškoje mitologijoje ryški ir labai svarbi Aušrinė – tobulo grožio, jaunystės ir meilės deivė, sveikatos bei laimės dalintoja. Vadinama antrąja Saule, nepaprasto spindesio Marių Pana, kurios mitiniai pasakojimai atkeliauja iš seniausių laikų. Plačiai žinomas kosminis pasakojimas apie Saulės vyrą Mėnulį, kuris įsimyli nuostabiąją Aušrinę, už tai yra Perkūno perkertamas kardu.
Aušrinė ir jos sesuo Vakarinė vaizduojamos mergelėmis. Aušrinė kartu su Vakarine patarnaudavo Saulei ir jos vyrui Mėnuliui: Aušrinė kūrė ugnį, nešė vandenį, virė valgį, rytais nušviesdavo Saulei kelią, Vakarinė klojo Saulei patalą. Aušrinės mitą nagrinėjo A. J. Greimas, minėdamas jos pusbrolį – Auštrinį. Sakmės mini Aušrinės brolį ar tarną, pasirodantį eržilo, buliaus pavidalu ir saugantį marių paslaptis, globojantį seserų karves. Ryto rasa – tai paberti Aušrinės karoliai.
Baltams žinomos ir kitos Aušros ir Aušrinės šeimos dievybės – Auska, Auššveitis, Aušsveikas, Auštaras, prūsų Aušautas, latvių Auseklis, šviesotamsos deivės Žara, Brėkšta ir Bezlėja (Žlėja). Aušra taip pat minima kaip šviesos-tamsos deivė, kurios laikas, pasak Mato Pretorijaus, yra “ryto žara, kai prašvinta ir saulė tuoj tuoj patekės”.
Kitų tautų mitologijoje Aušros giminaitės – romėnų Aurora ir Venera, graikų Eos ir Afroditė, indų vedų Ušasė, indoeuropiečių Hausos, vokiečių Gott der Morgenrothe, senovės slavų Uzra ir Zaria.
Magijos pasaulyje Aušros temą atspindi senojo Futarko runa Dagaz (Diena) – pabudimo, šviesos, išbaigtumo, hiper-sąmonės paslaptis, įkūnijanti paradoksą – visų priešingybių suvokimą kaip vienį, pajutimą, kurio neišeina nusakyti žodžiais. Dagaz sankirtoje sumanymas tampa nematoma dvasia. Ji žymi pokytį, kuris neišvengiamas, kaip aušra.
Išaušusi diena parodo ir leidžia suvokti dalykus aiškiausiai, iš esmės, tikroje šviesoje. Daugel žmonių vyksta ieškoti sąmonės nušvitimo į tolimas šalis. Bet jį patirti gali ir Dūburio saloje.
Švintantis laikas yra šventas. Ir Juodaragis kviečia į tikrą Šventę!
Bičiuliai, susitikime magiškoje akimirkoje – auštant.
Festivalio tema Juodaragyje prasidėjo 2007 metais Zarasuose, kaip leitmotyvas sudaryti programai, kurios kasmet vis daugėjo. Kasmet ji darėsi vis įdomesnė ir svarbesnė, keliaudama ir pažindama įvairius baltiškos kultūros atšvaitus, kartu su daugeliu kūrybos žmonių tema tapo kitokios tikrovės išgyvenimu. Ir kai Juodaragio takas atveda prie baigiamojo festivalio temos, prisipažinsime, ją išrinkti kaip niekad nelengva, nes pasikalbėti būtų įdomu apie daugybę baltiškos raiškos patyrimų.
Nori nenori mintys kyla aukštyn, peržvelgia visą margos MJR istorijos lauką, tema nesutelpa į vieną simbolį ar pavadinimą, idėjų laukas vis išsilieja į dangiškas platumas, bendratis ir abstrakcijas.
Šiuo temos lauku ir norime pasidalinti su festivalio lankytojais:
Suvokiant MJR vyksmą cikliškai, jo temai artimas tradicinio metų, RĖDOS RATO vaizdinys, kuris atspindi pradžios ir pabaigos, pabaigos ir pradžios sąveiką.
Tema galėtų būti pats LAIKAS ir baltiškasis amžinybės valdovas PRAAMŽIUS. Tuo pačiu galima užvertus galvą pažvelgti aukštyn – kur visas dar Juodaragio netirtas DANGAUS skliautas, su Saule ir planetom, žvaigždėm ir kometom, ir visas Kosmosas su Paukščių taku, kuriame protėviai matė savo tvarką.
Ten pat viršuje esti DAUSOS, stebuklingoji pomirtinio pasaulio erdvė, nupasakota stipriausiais mitais ir žymių religijotyros legendų knygomis. Dausos būtų nuostabi tema, tik sakytum pernelyg anapusinė… Prie Anapilio, Vėlių ir Mirties temų būta siūlymų aptarti ir laidotuvių papročius, kas baltams itin svarbu. Tačiau žinant MJR temų poveikį, ko gero tuomet kas nors tikrai numirtų, to visai nenorėtume. MJR vyksmas dar gyvas, čia, šioje realybėje ir kvies švęsti, tad geriau be gedulo vainikų.
Lemtis ir likimas, LAIMA – DALIA – tema baltiškame pasaulėvaizdyje itin stipri, ypatingai pas brolius, dar mūsų neapdainuota.
O RAGANA, kuri raugtą ragaišį ragauti ragina, ta senų seniausia paslaptinga laukinė Deivė, kiaurai reginti likimo ir laiko valdovė – ar ji nebūtų puiki tema festivaliui, kurio žaismas atrodo visad buvo susijęs su “kažkokiai ten burtais”? Vydūnas apie ją rašė.
Kad pernai MJR tema buvo Ugnis, tai po jos atrodo prasminga būtų dėmesį skirtį kitai esminei stichijai. VANDUO – visa gyvybė, vandenyje viskas prasideda, vandenyje viskas baigiasi, portvynio vanduo nuplauna aukojimo pelenus… Tuomet tikrai lis, pliaups visas keturias dienas. Ne, tai nebus festivalio tema.
Kadangi kalbėsime ne tiek apie praeitį, kiek apie ateitį, tema VIRSMAS, persivertimas, pasikeitimas, reinkarnacija su lekiančiu Vilkolakiu priekyje. Beje, taip, baltai tikėjo reinkarnacija (patvirtino dr. Dainius Razauskas).
Tinkama atrodo ir tradicijų svarbos tema – papročių perdavimas IŠ KARTOS Į KARTĄ, išeinančių ir ateinančių sankaba, šventas giminės, šeimos ir genties ryšys. Tarsi Sotvaro žaltys sukabinantis du skirtingus pasaulius, skirtingus laikus, protėvius ir ainius.
O kokia graži būtų tema būtų SODAS! Kosminis pasaulio modelis, dieviškos tvarkos ir grožio provaizdis, kurio tradiciją neseniai pašlovino Unesco. Vėlgi, kažkaip grįžtam prie Kosmoso. Bet argi baigiamajame Juodaragyje atsisakysime šiek tiek Chaoso? Tai gal Chaosas kaip baigiamoji MJR tema?… mėginkime įsivaizduoti
Temos aptarimų miškuose prabėgo ir pats Elnias – DEVYNIARAGIS. Sakoma, kad jis pasirodo ypatingai šventišku, šventu laiku, kuomet mūsų visa dvasia tampa kupiniausia bendro gėrio – tai būna per Kalėdas. Ar šių metų Mėnuo Juodaragis primins Kalėdas? Manome, kad taip! Nors festivalio tema bus kita.
…
Įdomu tai, kad šių metų festivalio tema ko gero apjungs daugelį čia išvardintų, švęsti tikrai turėsime apie ką!
Tad kokia gi pagrindinė MJR XXIV Tema? – Sužinosite jau rytoj!
