FESTIVALIS MĖNUO JUODARAGIS
Mintis, raiška, istorija…
Mėnuo Juodaragis – nepriklausomas kasmetinis šiuolaikinės baltų kultūros ir savitos, alternatyvios muzikos festivalis, pristatantis senųjų tradicijų palikimą, post-folkloro kryptis ir dabartinės kūrybos avangardą. Novatoriškas renginio vyksmas kasmet įgauna vis daugiau raiškos formų – tai gausūs Baltijos ir užsienio šalių kolektyvų koncertai, garso architektų pasirodymai, tradiciniai amatai, baltiškos apeigos, fenomenalios paskaitos, rinktiniai filmai, parodos, gamtinis menas, interaktyvūs kūrybos projektai, vaidinimai, žaidimai, žygiai, vakaronės ir magiška šventės visuma po atviru dangumi.
Rodyti visą tekstą
Vienas pirmųjų vasaros festivalių Lietuvoje, gyvuojantis daugiau nei du dešitmečius. Jau kelias lankytojų kartas vienijantis Mėnuo Juodaragis ilgainiui tapo vienu didžiausių Baltijos regiono festivalių, – jo savitumas, nuostabi aplinka ir nepakartojama kultūrinė programa tapo žinomi tarptautiniu mastu.
Mėnuo Juodaragis kaip nepriklausomas renginys gimė ir gyvuoja iš idėjinių paskatų. Visa festivalio veikla grindžiama asmeninėmis kūrėjų iniciatyvomis ir laisva valia, nesaistoma jokių žinybų, institucijų ar įmonių. MJR savanorių gentis daugelį dalykų siekia atlikti savo rankomis, įveikdama vis naujus iššūkius, augindama naujas idėjas, atskleisdama netikėtus požiūrių kampus, ieškodama įdomiausių, bet ne lengviausių sprendimų.
Kiekvienos vasaros pabaigoje kelerių dienų šventė suburia tuos, kam svarbios gimtosios savastys, Kūrybos džiaugsmas ir laisvė. Nepakartojąmą festivalio dvasią drauge kuria ir pati nuostabiausia publika – didelė įvairių puikių žmonių šeima, šviesių minčių ir nuoširdumo visuma, kuri ir esti tikroji Juodaragio dvasia.
APIE FESTIVALĮ
Mėnuo Juodaragis tradiciškai vyksta paskutinį vasaros savaitgalį – keletą dienų atvirame ore – festivalio įvairialypė programa plėtojama keliose vietose vienu metu – taip, kad kiekvienas žiūrovas gali pasirinkti sau įdomiausius dalykus. Festivalio krypčių gausa tuo pačiu lemia publikos įvairovę – vargu ar kokiame kitame Lietuvos festivalyje išvysite tiek skirtingų subkultūrų atstovų, daugybę įvairaus amžiaus žmonių, jaunų šeimų. Jų nuoširdumas, geranoriškumas ir pagarba sukuria neprilygstamą vienijančią atmosferą – tikrą sielos šventę visiems, besidomintiems baltų kultūra ir dabartine raiška.
Mėnuo Juodaragis sulaukia gausių užsienio svečių – pastaraisiais metais festivalį lanko žmonės iš Latvijos, Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Gudijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Olandijos, Šveicarijos, Čekijos, Austrijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Kanados, JAV, Australijos, Indijos, Japonijos ir kitur.
Rodyti visą tekstą
Daugelis festivalio svečių pažymi MJR kaip itin savitą, aplinkinėse šalyse analogų neturintį renginį. Festivalis turi įdomiai susidariusį kultūros šventės modelį, kuris kaskart papildomas naujais akcentais, savitą atributiką ir heraldiką, bei išskirtinę vyksmo aplinką. Tai vieta, kur atsiskleidžia naujos idėjos ir gili kūryba dera su siautulinga pramoga. Daugeliui dalyvių MJR tapo tam tikru atskaitos tašku metuose. O kai kurie nuolatiniai festivalio lankytojai teigia, jog laukia Juodaragio labiau nei savo gimtadienio.
Mėnuo Juodaragis auga ir plečiasi kartu su lankytojais, savo plačiu akiračiu renginys vienija jau kelias kartas. Todėl kasmet vis svarbesnė tampa vaikų ir jaunimo programa, vis daugiau lankytojų atvyksta ne tik su atžalomis, bet ir su tėvais.
Pastarųjų metų MJR festivaliai išsiskiria tematine baltų kultūros plėtote – kiekvienas festivalis turi savo temą, – kurį nors baltų pasaulėvaizdžio mitologinį simbolį, idėjų ir prasmių lauką. Festivalio tema tampa kūrybine žiežirba tyrinėtojams ir autoriams daugyelyje renginio programos dalių. Mėnesio Juodaragio temomis buvo – Sovijaus mitas ir Vydūnas (2005), Mėnulis (2007), Aitvaras (2008), Žirgas (2009), Velnio mitologija ir J.Basanavičius (2010), Sutartinės (2011), Paukščiai ir lietuvių aviacija (2012), Latvių ir lietuvių brolystė (2013), Sapnai (2014), Bitė (2015), Namai (2016), Perkūnas (2017).
Festivalyje taip pat puoselėjamos gamtai draugiškos, ekologinės idėjos, pilietiškumas, savo šalies istorijos ir paveldo pažinimas. Jau daugelį metų Mėnuo Juodaragis išsiskiria švara, atsakinga publika, darniu požiuriu „Už Gamtą!”, kasmet rengiamas dviračių žygis „Minam Juodaragin”.
Kokybines festivalio nuostatas atspindi ir šventės pasiūla – įvairus, tradicinis ir vegetariškas maistas, rinktiniai mažųjų šalies aludarių gėrimai, bei ypatingasis „Juodaragio alus”, verdamas senąsias tradicijas gerbiančių „Dundulio” meistrų.
Mėnuo Juodaragis prasidėjo 1995 m. – tuomet tai buvo gan spontaniškas keliolikos kuriančių jaunuolių ir jų bičiulių susibūrimas vieną žvaigždėtą naktį Verbiškių kaime, netoli Molėtų. Dabar jau per du dešimtmečius gyvuojantis MJR yra vienas įdomiausių ir didžiausių vasaros festivalių Lietuvoje.
Festivalis rengiamas vaizdingose gamtos vietose, tai glaudžiai susiję su MJR idėja. Tikru atviro dangaus (open air) festivaliu Mėnuo Juodaragis tapo augdamas nedideliame Sudeikių miestelyje prie svajingo baltakrančio Alaušo ežero 2000-2002 metais. Gausėdamas programa ir žiūrovais, netipiškas reiškinys ieškojo vis platesnių erdvių – savaime radosi tradicija festivaliui persikelti į naują vietą kas 3 metus. 2003-2005 m. jis vyko prie legendinės Kernavės, o nuo 2007-ųjų pradėjo naują savo kelionės etapą pasakiškoje Zaraso saloje. Zarasų krašte Juodaragis vyksta iki šiol nuo 2016 m. jo naujais namais tapo dar labiau užburianti ir gamtiška Dūburio ežero sala prie Antazavės.
Randant vis labiau įkvepiančių temų, gamtovaizdžių ir vengiant sėslaus pasikartojimo, nutarta kas 4-ą festivalį rengti „glaustą” Mėnesio Juodaragio vyksmą, mažesnės apimties festivalį ištikimiausiems gerbėjams vis kitoje ypatingoje vietoje. Tokie mažieji Juodaragiai vyko 2005 m. prie Kernavės, 2010 m. Velnio duobėje prie Aukštadvario, 2014 m. medžių parke Skinderiškyje, prie Kėdainių.
MJR organizatoriai – muzikos leidykla Dangus ir VŠĮ Baltijos Griaustinis. Nuo 2002 metų festivaliui dėmesį ir dalinę paramą skiria Lietuvos respublikos Kultūros taryba, kitos kultūros institucijos, fondai, įvairios įmonės, žinisklaidos priemonės ir privatūs asmenys.
O didžiausi MJR rėmėjai yra kūrėjai, kolektyvai, projektų autoriai bei kiekvienais metais tarsi viena gentis namo sugrįžtantys gentainiai – jie yra tikroji šio vyksmo dvasia.
ISTORIJOS SEKA
Gyva tai, kas kinta… Vėstančių vasarvydžių gaisomis, basomis rasomis, ugnies spalvomis – ant vandenų, link žvaigždžių, per sapnus ir ąžuolų šnaresį – Ratas sukasi, Lemtis kalba, Dangus rodo – MJR ženklais ir datomis.
Tris metus festivalis vyko naktinėse Verbiškėse, tris metus augo supamas Alaušo vandenų Sudeikiuose ir dar tris metus mokėsi istorijos ir magijos legendinėje Kernavėje.
Po devynerių burtažodžių užgimė naujas metas. Juodaragio Galia ūžė stiprėjančiame metų cikle, ir vėliavos kilo šaukdamos atrasti savasties stebuklą. Įkvepiantis žengimas tolyn, į Pasaulio kraštą Šiaurės Rytuose… kur ežerynų erdvės nepamatuojamos, kur tyro paprastumo gelmė sugrąžina Baltą jutimą.
Rodyti visą tekstą
Trys plačių erdvių metai Zarasuose ir po XII-ojo jubiliejaus, MJR ėmė sukti nauju ratu, kas ketvirtus metus skiriant vasarą glaustesniam vyksmui vis kitoje gražiosios Lietuvos vietoje. Tad tryliktasis Juodaragis nužengė į pačią Velnio duobę Aukštadvaryje, o 2011-aisiais šventė grįžo į Didžiąją Zaraso salą naujai 3 metų kelionei, kurią žymėjo Sutartinės, Paukščiai ir baltiška latvių ir lietuvių brolystė. Tuomet glaustasis Juodaragis leidosi į Sapnų verpetus po Vidurio Lietuvos medžių karalystės laja Skinderiškio parke. Į Zarasus grįžo nešinas bičių dūzgesiu ir medumi, už ką svetingojo krašto buvo apdovanotas Ąžuolais ir naujais magiškais Namais – nuo 2016 metų festivalis vyksta pasakiškai gamtiškoje Dūburio ežero saloje prie Antazavės.
XXI-asis glaustas festivalis „Mėnuo Juodaragis“ vieniems metams atsiverė naujoje ypatingoje vietoje – Vakarų Lietuvoje, Žemaitijos prieigose, Raseinių krašte. Trijų dienų šventė vyko įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse.
2019 metais festivalis nevyko – skelbėme pertrauką.
2020 metais planavome Mėnuo Juodaragį XXII, bet jį dėl karantino apribojimų teko perkelti į 2022 m.
2020 m. Dūburio ežero saloje vyko itin glaustas renginys Mėnuo Juodaragis ½ – Kaukynės.
2021 m. Grybų dvare, Švenčionių rajone vyko dar vienas glaustas renginys Mėnuo Juodaragis XXI¾, skirtas Ragučiui.
2022 metais Mėnuo Juodaragis XXII grįžo visa jėga ir suošė medžių galia Dūburio ežero saloje.
Aukurais plaukia Laikas, Mėnesio Juodaragio istorija tęsiasi…
