Kūryba – tai rusenanti vidinė ugnis, jos kurstymas – tai įkvėpimas ir galimybių begalybė, tai pavidalai, kylantys iš žiežirbos į liepsną. 

Dūburio erdvės ir aprėptys beklaidžiojančius kvies atrasti netikėtus siluetus, įvairiais pavidalais ir kryptimis įsiliejančius į salos kraštovaizdį. Dangaus šviesuliai kils ir leisis ežeran, o vakarais burtų saloje seks mėnulio pasaką. Kūrybos gūsiai kurstys ir įžiebs įkvėpimo žarijas, o atrastas kūrimo džiaugsmas ilgam įkurs mūsų vidinę ugnį. Kai suliepsnoja vaizduotė, kelias sužimba šviesa!

AUSTRAS DWARIS (prūs. Aušros Vartai) – Mantas Maziliauskas 

Šviesos atvertis, per bendrabaltiškus medinius kontaktus, be abejo gali kilti ir skleistis,
Lai Sparnai, lai Vartai!

Ir net, galbūt, Prūsos nemirtinga Austras Dwaris* dvasia priliečia naują virsmo vietą ir kviečia į pokytį, tarp Šventos paslapties giraitės su Dūburio šventykla ir Atviro Lauko su mūsų visų vidine Šviesa!

Sukuriama laikina archiskulptūra veikia taip kaip akimirka, – amžinai!

Ugnies skulptūra Auseklis – Žilvinas Stankevičius

Kai tik sužinojau šių metų MRJ temą AUŠRA iš karto atgimė jau senokai matytas brolių latvių projektas AUSEKLIS (autorius Dantė Giura). Po dešimties metų atsirado proga pažvelgti į šį simbolį naujai, savaip. Noriu padėkoti MRJ žmonėms už galimybę pasidalinti šiuo kūriniu su bendruomene.

Aušros vainikas – Aušra Jasiukevičiūtė, Daumantas Kučas
Taip jau yra, kad tamsiausios sutemos būna prieš pat aušrą. Kai mūsų sielos pasiklysta tamsoje, o pasaulis atrodo dūžtantis į šipulius – pateka ji, užsidėjusi
vilties karūną. Sielos nuščiūva prieš jos taiką ir ramybę. Ji ateina kloti saulei kelio, jos vilties pažadas mus vėl prikelia gyvenimui. Tuomet sielas perima saulė ir amžinoji jos vaiskioji šviesa palydi tolyn – iki kitų sutemų. Tam, kad ji patekėtų, mums tenka nuvysti, nustoti žydėti, ištverti negandas, kurias
gali atpažinti tik savos genties žmonės. Pralieti daug prakaito ir kraujo, kad išvystume paslaptingą aušros švytėjimą. Taip Dūburio saloje atsiranda erdvė – Aušros vainikas, karūna, žiedas – šventovė, kurioje norėtume būti. Kuri apglobtų ir neatskirtų nuo visumos, vienovės, visatos.
Kad turėtume vietą budėjimui – ieškant paparčio žiedo ir laukiant aušros. Kad mums būtų lengviau patirti aušros perkeitimą.
Aušra iš lazdynų šakų pina Aušros vainiką – be vinių, vielų ar kitų ne gamtinių medžiagų. Norėdama perprasti baltiškąją aušriškąją pusę, klausydamasi savos prigimties kviečia visus užeiti į vainiko erdvę ir budėti tol, kol šviesa užlies visą pasaulį…

Aušrelės – Artūras Rožkovas

Kultinio Juodaragio bičiulo kūrybos paroda Juodaragio namelyje: Aušrelės lipa pasaulio kopėčiom, pačios virsdamos pasauliu, netobulu ar tobulu, bet kupinu begalybés paslapčių.

Sengirė – Dovilė Narbutaitė

Instaliacija „Sengirė” tai liudijimas apie kultūrinės atminties ištvermę, ji atskleidžia jautrų ryšį siejantį mus su mūsų protėvių dvasia, tradicijomis ir istorija, perduodama iš lūpų į lūpas. Tai kas mes esame galime pajausti, išgirsti, suprasti tik širdimi. Instaliacija primena, kad kaip ir medžiai, mūsų kultūrinė tapatybė auga ir evoliucionuoja, tačiau lieka tvirtai įsišaknijusi mumyse.

• • • 24 ir dar 2 JUODARAGIO ATSISPAUDIMAI • • •

Visą MJR festivalio kelią gali papasakoti jo skelbimai ir plakatai. Atspaudai tokie, kokie buvo tuo metu, su visais kreivumais, kaita, klaidomis ir žiupsneliu dailios magijos. 26 atspaudų ekspozicija žadina atmintį – nuo pačios pradžios iki pat pabaigos — Žinių palapinėje.

• • • 24 RUNŲ RATAS • • •

24-ios Senojo Futarko runos įtakojo MJR prigimtį ir estetiką. Šis vaizdinys – tarp magijos, meno ir edukacijos. Tiesiog – galimybė atsistoti Runų rate, kuriame tikriausiai niekada nebuvai. Runos – tai paslaptys, kurių vardus nelengva įminti, bet mes pabandėme. — Jei bus lemta – rasi…